- šokuoti
- šokúoti, -úoja, -ãvo Š, BŽ163, DŽ, NdŽ, Gs, Pc, Als 1. intr. Q281, Rtr, KŽ, DūnŽ, Rs, Gg, Trgn, Vdn, Vlk, Alv šokant, šuoliukais eiti, bėgti, šokte šokti, šokčioti, šokinėti: Varlė, žiogas šokúo[ja] po pievas J. Rupūžė ne šokúoja, o pauzia Vdš. Ana kiškis per kalną šokúoja Ig. Arkliai taip smarkiai šokúo[ja], ar nenutrauks pančių? Up. Bobut, man vargu an vienos kojos šokúot, priim' i ketvirtą važelin (ps.) Ml. Mirti nenoria niekas – an lazelės, an suolelio šokúo[ja] Skdv. Davė velnias Jonui šimtą mylių šokúojamus batus (ps.) Šil. Meškinas nustebęs žiūrėjo į šokuojantį avių būrį Mš. Gluosnio šakomis žemyn šokavo dagilis rš. Šarka nusileido nuo šakos ant žemės ir, šonu šokuodama, sėlino prie lapės V.Piet. Šokúoja žirgelis ant pūdymelio (d.) Dkšt. Šokúoja pempelė po pievą, šokúoja mano Marysiutė aplink bliūdą Prng. Šokúoja kaip varlė par kopūstus Srv. Aš tei bijau, tei[p] šokúoju kai varlė [p]Skr. ^ Kad ir varlele šokuočiau, kad tik ant svieto būčiau Trg, Užv. Bevelyčiau varlele šokavusi, neko į tokių beširdžių nagus pakliuvusi Žem. ║ prk. puldinėti nuo vieno dalyko prie kito, blaškytis: Ko šokuojat po visas knygas, dirbkit nuolatos An. Šokúok nuo vieno darbo prie kito Ds. 2. intr. nuolat aukštyn kilti, kilnotis: Kad stukas tekinio pagedęs, tai važiuojant šokúo[ja] J. Šokúoja akėčia [per grumstus] Ds. Per duobes šokavo sunkvežimis rš. Liepsna neramiai plakėsi ir šokavo lauže sp. 3. intr. KŽ šokti šokį, šokinėti: Guds su dūda dūdavo, gudo pati šokãvo JV1002. 4. tr. pančioti (arklį): Šokúoti, t.y. vieną arklį supančioti J. Šokúote sušokavau arklį J. \ šokuoti; apšokuoti; atšokuoti; įšokuoti; iššokuoti; nušokuoti; pašokuoti; padšokuoti; paršokuoti; peršokuoti; prišokuoti; sušokuoti; užšokuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.